Google planšetėje

Ar įmanoma priversti “Google” jus pamiršti?

Apie jus “Google” paieškos sistema žino išties daug. Ypač, jei esate aktyvus interneto vartotojas. Tačiau jeigu vieną dieną jūs užsigeisite, kad “Google” sistema jūsų neberastų, laukia ilgas kelias, kol pavyks tai pasiekti.

Kauno nusikaltėlių šulas Henrikas Daktaras greičiausiai norėtų, kad apie jo juodus darbus internete nebūtų nieko skelbiama: į “Google” paieškos lauką įvedus jo pavardę pasirodytų atsakymas, jog informacijos apie tokį asmenį apskritai nėra.

Ar H.Daktarui tai pavyktų pasiekti? “Šiuo konkrečiu atveju H.Daktarui tikrai nepavyktų priversti “Google” jo užmiršti, nes šio asmens veikla – rezonansinė ir per daug reikšminga visuomenei, kad būtų galima tai pamiršti.

O štai jūs, jeigu esate taikus interneto vartotojas, iš “Google” galite tikėtis pagalbos”, – sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Algirdas Kunčinas.

Suranda greičiausią kelią

“Google” paieškos sistema padeda greičiau surasti jus dominančią informaciją kitose duomenų bazėse – interneto portaluose. Iki jų nurodo trumpiausią kelią.

Įveskite į “Google” paieškos lauką vien savo vardą ir pavardę. Nustebsite išvydę, kiek įvairios informacijos apie jus sukaupta internete. Norite, kad “Google” šios informacijos nebepateiktų visiems kaip ant delno?

Tiesiausias kelias: Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos interneto svetainės dažnai užduodamų klausimų rubrikoje susiraskite nuorodą, ją paspauskite, atsidarykite “Google” skirtą anketą su 11 punktų. Juos užpildžius telieka laukti atsakymo, ar “Google” nutarė jus užmiršti.

Teigiamo atsakymo praėjusiais metais sulaukė 42 proc. į “Google” besikreipusių žmonių – jų asmens duomenų paieškos sistema nebeieško.

Informacija portaluose lieka

Tačiau net jeigu “Google” jus ir pamiršta, duomenys apie jus interneto portaluose lieka.

Tada reikia kreiptis į duomenų bazes valdančias įmones ar asmenis ir įrodinėti, kad informacija apie jus visuomenei nėra reikšminga. Ar pavyks tai įrodyti – kitas klausimas.

“Lietuvoje į mus kreipėsi vienas pilietis, kuris daug kartų dalyvavo rinkimuose į įvairias valdžios institucijas, bet nė karto nebuvo išrinktas.

Kiekvieną kartą jis pildydavo anketą apie savo finansinę, šeiminę padėtį, partinę priklausomybę. Visa tai atsidūrė internete.

Žmogus ne kartą keitė ir partijas, ir žmonas, todėl panoro, kad iš Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenų bazės būtų ištrinti visi duomenys apie jį. Teismas nutarė, kad šiuo atveju visuomenės interesai yra svarbiau nei privatumas. Duomenys apie to vyriškio veiklą yra vieši iki šiol”, – sakė A.Kunčinas.

Analogiška situacija ir su “Google”. Jei jie mato, kad informacija visuomenei reikšminga, jos nenaikina. Jeigu duomenys pasenę ir nenaudingi – jų paieškos sistema neberanda.

Jeigu pilietis vis tik nepatenkintas neigiamu “Google” atsisakymu, jis gali kreiptis į asmens duomenų priežiūros instituciją toje šalyje, kurioje yra “Google” atstovybė.

Europoje jos yra Ispanijoje ir Airijoje. Ar toks kreipimasis duos naudos – sunku pasakyti.

58 procentai prašymų buvo atmesti

Nuo 2014 metų birželio pradžios, kai buvo pradėta įgyvendinti teisė būti pamirštam, “Google” gavo 1 milijoną 264 tūkst. tokių prašymų iš viso pasaulio.

42 proc. prašymų buvo patenkinti. Kiti – atmesti. Iš jų 26 proc. besikreipusiųjų buvo nurodyta, kad informacija apie asmenį yra svarbi potencialiems vartotojams. 22 proc. prašytojų buvo patys turinio autoriai, todėl informaciją galėjo patys išimti.

14 proc. atvejų pripažinti svarbūs visuomenės interesams, 12 proc. buvo konkretaus socialinio tinklo profilis. 7 proc. — susiję su kitu asmeniu, kuris, galbūt, visai nepageidauja, kad informacija apie jį
dingtų iš interneto.

Iš Lietuvos iki šiol “Google” gavo 1822 prašymus pašalinti iš paieškos sistemos. Kiek jų buvo patenkinta – duomenų nėra.