ŠMC pastatas

Požiūris į taupymą keičiasi ir valstybės įstaigose

Per langus košiantis vėjas, žiemą sunkiai sušylančios patalpos ar varvantis stogas biudžetinėse įstaigose netrukus taps praeitimi. Kitąmet pradedama valstybei priklausančių dalies pastatų renovacija, kurios tikslas – trečdaliu sumažinti išlaidas energetiniams ištekliams.

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai kasmet atnaujinti tam tikrą viešųjų pastatų plotą ir pagerinti jų energetinį efektyvumą. Tai muziejai, bibliotekos, universitetai, ligoninės, teatrai, valstybinės įstaigos ir t.t.

Viena bėda – šios biudžetinės organizacijos pagal įstatymus negali pačios imti paskolos ir renovuoti pastato. Tačiau jos gali pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) programą „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“.

Tereikia  užsakyti energetinį auditą, parodyti, kiek pastatas nusidėvėjęs, pagrįsti, kokius darbus siūloma atlikti ir teikti paraišką Nacionalinės plėtros įstaigai VIPA.

ŠMC remontuos iš esmės

Viena tokių įstaigų, kurios paraiška neseniai buvo patenkinta – Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) sostinės Rotušės aikštėje.

ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas paskaičiavo, kad paskutinė paroda pas juos bus surengta kitų metų gegužę, o jai pasibaigus rugpjūčio 1 dieną centras mažiausiai pusantrų metų užvers duris lankytojams – prasidės renovacija.

ŠMC jau senokai planavo iš pagrindų rekonstruoti pastatą, tačiau Centrinės projektų valdymo agentūros skirtų lėšų nepakako, kad pastatas būtų deramai sutvarkytas.

„Vienu metu net atrodė, kad nebėra prasmės pradėti darbų, nes jų iki galo neatlikus, vėliau viską gali tekti perdaryti. Juolab mes atlikome inžinerinius pastato konstrukcijų tyrimus ir paaiškėjo, kad jos yra blogos būklės. Net laiptai antrajame centro aukšte jau įlinkę.

Tai jeigu lėšų užtenka tik pastate pakeisti šildymo, vėdinimo sistemas, elektros instaliaciją, neliečiant esminių pastato konstrukcijų, vadinasi, ateityje vėl reikės viską ardyti ir darbus atlikti iš naujo. Ir štai tada mums buvo pasiūlyta kreiptis į VIPA, kuri, galima sakyti, mus ir išgelbėjo.

Ši organizacija užtikrino pinigų sumą energetiniams projektams ir paaiškėjo, kad turimų lėšų užteks pilnai atlikti kapitalinį pastato remontą“, – sakė K.Kuizinas.

Architektūra nesikeis

VIPA dalis sudaro 1,6 mln. eurų,  Centrinės projektų valdymo agentūros – apie 2,4 mln. eurų.

Už šiuos pinigus ne tik bus sutvirtintos pagrindinės ŠMC konstrukcijos, bet ir atnaujintos pastato šildymo, vėdinimo sistemos, pakeisti langai, durys, apšiltintos sienos, stogas, perdangos, suremontuotos parodinės erdvės, užteks lėšų net ir įrangai, kuri reikalinga parodoms rengti.

Po kapitalinio remonto ŠMC iš išorės atrodys taip pat, kaip ir dabar – architektūra nesikeis. Šis pastatas yra saugomas valstybės, įrašytas į Kultūros paveldo departamento registrą.

„Kita vertus, mes ir nesiekėme keisti išorės, nes 1967 metais architekto Vytauto Čekanausko suprojektuotas pastatas yra vienas geresnių tarybinio laikotarpio modernizmo pavyzdžių“, – kalbėjo K.Kuizinas.

Per 50 metų šis pastatas buvo smarkiai nugyventas, nors savo laiku jis buvo pastatytas kokybiškai, pagal tuometinius standartus.  Dabar per langus ir sienas švilpia vėjai, per stoglangius laša vanduo. Šaltesniuoju metų laiku vien pastato šildymas, elektra, vanduo per mėnesį kainuoja apie 10 tūkst. eurų.

„1992 metais, kai pradėjome veiklą kaip Šiuolaikinio meno centras, per daug nekreipėme dėmesio į varvantį stogą arba žiemą sunkiai sušylančias patalpas – buvome vedini entuziazmo.

Bet dabar jau yra visai kiti techniniai standartai. Tai parodė ir „MO muziejus“, ir šiuolaikiškai suremontuota Nacionalinė dailės galerija. Mano nuomone, valstybės išlaikomas ŠMC taip pat turėtų pasiekti tokį patį lygį“, – sakė centro direktorius.

Pasirašyta 12 sutarčių

Iš ES programos „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ finansuojamos pastatų renovacijos tikslas – sumažinti elektros ir šildymo suvartojimą ne mažiau nei 30 procentų. Tame suteikiamos grąžinamosios subsidijos.

Paraiškas joms gauti nacionalinės plėtros įstaigos VIPA priiminėjo iki liepos 1 dienos. Kvietimu susidomėjo labai įvairūs pareiškėjai: Turto bankas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Policijos departamentas, Vyriausieji policijos komisariatai, ligoninės, universitetai, profesinio rengimo centrai, institutai, teatrai, muziejai, bibliotekos ir t.t.

Iš viso sulaukta 128 paraiškų, šiai dienai pasirašyta 12 sutarčių. Programai buvo numatyta daugiau nei 36 mln. eurų, tačiau jau dabar aiškėja, kad papildomai gali reikėti dar 50 mln. eurų. Paraiškų vertinimą planuojama užbaigti iki lapkričio 30 dienos.

Organizacijos, kurios nepajėgė įrodyti, kad po renovacijos pavyks pastato išlaidas energetiniams ištekliams sumažinti bent 30 procentų, ES paramos negavo. „Tų valstybinių įstaigų darbuotojams dar kurį laiką teks sėdėti neremontuotose ir, galbūt, šaltose patalpose“, – sakė VIPA Paramos programų skyriaus vadovė Vaida Lauruševičienė.

Atnaujinti valstybei priklausančius pastatus mėginama jau senokai, nuo 2015-ųjų.

Iš pradžių buvo siūlomas kitoks pastatų atnaujinimo modelis. Pagal jį rangovas valstybinės įstaigos vardu turėjo pasiskolinti pinigų, atnaujinti pastatą, o po to jį 20 metų administruoti. Tokius modelius taiko daugiabučius namus administruojančios bendrovės. Tačiau ši tvarka rangovams netiko.

Tada buvo pasiūlytas kitas finansavimo modelis – rangovui suteikiama 30 proc. subsidija, o 70 proc. sudaro lengvatinė paskola. Irgi netiko, nes esą buvo per maža subsidija.

Ir tik šių metų kovo mėnesį atsirado galimybė pakeisti finansavimo sąlygas – biudžetininkai pastato atnaujinimo darbams iš ES programos gali gauti 100 proc. grąžinamąją subsidiją, su sąlyga, kad energijos vartojimo efektyvumas padidės mažiausiai 30 proc.

Patvirtinus naują finansavimo tvarką reikalai pajudėjo iš mirties taško.

Pastatų būklė – apgailėtina

V.Lauruševičienės teigimu, dabartinė valstybei priklausančių pastatų būklė yra tikrai bloga. Šiais laikais, kai namai statomi A arba A+ energetinės klasės, biudžetininkai dirba pastatuose, priskiriamuose vos S arba E energetinei klasei. Vos vienas kitas pastatas atitinka B klasę.

Net ir palyginti neseniai, prieš 30 metų pastatymai pastatui, reikia keisti langus, duris, šiltinti stogą. Nes per tą laiką technologijos statybų sektoriuje smarkiai pasikeitė, šiuo metu atsirado visai kitos techninės galimybės.

„Tiesa, nėra taip, kad valdiški pastatai nuo jų pastatymo niekada nebuvo tvarkyti. Dalis jų būdavo kartas nuo karto paremontuojami, bet tai nebuvo tokios darbų apimtys, kad pastatą atnaujintum iš esmės nuo pamatų iki stogo“, – sakė V.Lauruševičienė.

Sąmatos labai įvairios

Energetikos ministerijos kanclerio Ramūno Dilbos teigimu, Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi per 2014-2020 metus atnaujinti ne mažiau kaip 470 tūkst. kvadratinių metrų valstybei priklausančių pastatų ploto.

R.Dilba pripažino, kad tai nėra paprastas procesas, nes valstybinėse įstaigose dirbantys žmonės nėra tų pastatų šeimininkai ir jiems nelabai rūpi didelės išlaidos elektrai ir šildymui.

„Tačiau dabar pagal naująją tvarką valstybei priklausantys pastatai turės, taip galima sakyti, šeimininką. Jų valdymą perima Turto bankas, kuris ir rūpinsis biudžetinių įstaigų pastatų renovacija bei energetiniu efektyvumu, – sakė R.Dilba. – Labai džiugu, kad nuo kovo mėnesio sulaukėme tokio didelio paraiškų skaičiaus ir pageidavimo renovuoti apie 220 tūkst. kvadratinių metų“.

Pirmųjų sutarčių su darbų rangovais pasirašymas numatomas kitų metų pirmąjį ketvirtį.

„Projektai yra patys įvairiausi, ne visų sąmatos milijoninės. Pavyzdžiui Valstybės sienos apsaugos tarnybos projektai yra mažesni – vienas pastatas bus atnaujinamas už 70 tūkst., kitas – už 120 tūkst. eurų.  Tokiems darbams atlikti net nereikės labai didelių rangovų, bus galima verstis mažesnėmis, vietinių statybininkų pajėgomis“, – sakė V.Lauruševičienė.

Valstybei priklausančių pastatų renovacijos sutarčių pasirašymas su šiais metais nesibaigs. Su ES deramasi ir dėl naujos, 2021-2027 metų finansinės perspektyvos. Lietuvos energetikos sektoriui yra numatytos lėšos bei įpareigojimai per šiuos metus atnaujinti 510 tūkst. kvadratinių metrų valstybei priklausančiuose pastatuose.